Puslapiai

2011 m. liepos 19 d., antradienis

Liūdna? Pikta? Nesiseka? Trims problemoms – vienas sprendimas!


Sveiki vasarojantys tinklaraščio skaitytojai,

Ką tik vos nepraradau galvos, rankos ar dar kažkurios savo jauno, bet kartais šiek tiek nerangaus kūno dalių. Ir viskas per tą didžiulį norą pasidalinti su Jumis savo naujausiu atradimu. Bet apie viską nuo pradžių.

Turiu prisipažinti, kad, nors ir esu optimistė iš liemens ir stuomens, mane taip pat kartais apninka liūdnos mintys. Tokiomis akimirkomis atrodo, kad sekasi visiems, išskyrus mane, kad nesėkmėms nesimato galo ir kad lietus niekada nenustos skandinti ir taip trumpos vasaros.. O tokios mintys, deja, turi tendenciją labai gretai daugintis....jeigu nieko nesiimi. O aš šiandien atradau vaistą!

Vakarinis pasivažinėjimas dviračiu. Skamba per daug paprastai, kad būtų veiksminga? Gal taip ir būtų, jei su dviračiu važinėtumėtės kur nors kitur, bet tik ne Anykščiuose! Kodėl? Nes:

- vakare čia beveik šventai ramu. Kur ne kur namo kieme amteli šuo, tolumoj pasigirsta žaidžiančių vaikų klegesys, bet visa kita tai tik tu ir vėjas, švilpiantis plaukuose,

- niekur kitur nepamatysi tokio nuostabaus vaizdo, kai besileisdama saulė žaidžia slėpynių su dviem didingais raudonskruostės bažnyčios bokštais,

- čia gali išgirsti kaip pritariant Šventosios upės bangelėms ošia didingo Anykščių šilelio pušys,

- tik čia gali pasijusti neatsiejama gamtos dalimi, išvalyti mintis nuo rūpesčių bei problemų ir prisiminti svarbiausią tiesą – kad tikrasis gyvenimo džiaugsmas slypi mažuose dalykuose.

Ir jei Jums vis dar atrodo, kad tai tik teoriniai pasapaliojimai – pabandykite patys. Pamatysite, kad galvos skausmą ir blogą nuotaiką gali pagydyti ne tik apsilankymas vaistinėje.

Smagių atradimų, mielieji!

2011 m. birželio 12 d., sekmadienis

Ieškantiems įspūdingų vaizdų – Rubikių apžvalgos bokštas


Vieną savaitgalį nusprendusi aplankyti išgirtąjį Rubikių apžvalgos bokštą, susidūriau su nemaža problema: niekaip negalėjau rasti išsamios informacijos, kur tą bokštą surasti. Kad jis bus kažkur prie Rubikių ežero, tai čia netgi ir man, šviesių plaukų mergaitei, aišku, bet va kad tas ežeras ne eilinio vietinės reikšmės tvenkinėlio dydžio, tad per dešimt minučių neapeisi.

Kadangi man pasisekė ir visgi bokštas buvo aptiktas, noriu užsidirbti vieną kitą pliusiuką ten viršuj ir pasidalinti su Jumis, mano mieli ir brangūs tinklaraščio skaitytojai, atradimu. Tikiuosi šis aprašymas Jums padės greitai ir neskausmingai atsidurti vietoje, iš kur atsiveria tikrai įspūdingi vaizdai.

Kelionę pradėsime nuo Anykščių miesto (tikiuosi pačius Anykščius visi puikiai žinote, ne kartą lankėtės ir tikrai nesunkiai rasite).

  1. Važiuokite per Anykščius Liudiškių gatve Molėtų kryptimi, kol maždaug ties miesto riboženkliu po kaire pamatysite rodyklę „Rubikiai 12 km“.
  2. Pasukę kairėn, važiuokite šiuo keliu Burbiškio miestelio link. (Yra keliais kilometrais trumpesnis maršrutas, bet tada turėsite kratytis žvyrkeliu, o to daryti nepatariu, ypač vasarą).
  3. Taigi Burbiškyje po dešinę pamatysite nuorodą į Leliūnus/ Mačionis, pavažiavę šia kryptimi iki miestelio pabaigos, pamatysite, kad pagrindinis kelias sukasi į kairę – jo ir laikykitės.
  4. Po kelių kilometrų tolumoje ant kalno (daugiau dešinėje pusėje) išvysite aukštą metalinę konstrukciją – tai ir yra Jūsų kelionės tikslas. Tikslumo fanatikams turėčiau pridurti, kad bokštas stovi Bijeikių kaimelio teritorijoje.
  5. Kad būtų aiškiau, pridedu žemėlapį. (Jei visai pasimesite, tiklaraštyje rasite mano kontaktus - mielai kiekvieną pakonsultuosiu dėl sėkmingo nuvykimo).P.S. Dar abejojantiems, ar verta šią vietą įtraukti į lankytinų sąrašą, pridedu "turizmas.info" komandos nuorodą į panoraminį vietovės vaizdą:

    P.P.S. Grįždami atgal nuo bokšto Anykščių link, vos už kelių šimtų metrų pamatysite nuorodą į poilsiavietę ir „Žvejo sapno“ sodybos nuorodą. Šioje tvarkingoje ir gražiai įrengtoje poilsiavietėje galite atsipūsti po kelionės, nusimaudyti ar, išsinuomojus valtį, pasiirstyti po Dusyno ežerą.

    Gražių vaizdų ir gero laiko lankant Anykščių kraštą!

2011 m. birželio 9 d., ketvirtadienis

Svarstote, ką nuveikti savaitgalį? Atvykite į Anykščius!

Jeigu Jūs esate vienas iš tų, kurių mintys vadovaujasi logiška seka, perskaičius pavadinimą Jums natūraliai iškils klausimas: o kodėl turėčiau?

Šįkart negundysiu Jūsų gražiais vaizdais ar pasakojimais apie gryną orą ir tyrą vandenį. Bandysiu suvilioti Jus skaičiais. Sakote, kad neįdomu? Lažinuosi, kad maždaug po trylikos eilučių taip nebegalvosite.

Į Anykščius verta atvažiuoti, nes čia viskas tiesiog neįtikėtinai pigu!

Leiskite pradėti Jus stebinti konkrečiais pavyzdžiais:


  • Nusileidimas vasaros rogutėmis „Kalitos kalne“:

1 kartas – 5 Lt (perkant 10 kartų komplekto kaina 35 Lt).

Dar nemačiau nė vieno, kuriam būtų nepatikę.

Išsamesnė info: www.kalitoskalnas.lt


  • Ekskursija po Arklio muziejų:

Bilietas be nuolaidų – 5 Lt.

Nuolat papildoma ekspozicija, graži aplinka, unikalūs eksponatai, kasmetinė šventė „Bėk bėk, žirgeli!“, atrakcionai vaikams, jaukią aplinką ir laaabai skanius valgius siūlanti kavinė „Pasagėlė“.Galimybė sudalyvauti įvairiose atrakcijose, kaip duonos kepimas, žvakių liejimas, jodinėjimas, vėžinimasis ir t.t.

Platesnė info: www.arkliomuziejus.lt


  • Kelionė siauruku:

1 bilietas maršrutu Anykščiai-Rubikiai-Anykščiai – 20 Lt

Ne pati pigiausia pramoga, bet bent kartą per gyvenimą privaloma išbandyti kiekvienam- su niekuo nepalyginamas jausmas. Gražūs apylinkių vaizdai per langą, unkali transporto priemonė, balto smėlio Rubikių ežero paplūdimys.

Platesnė info: www.siaurukas.eu


  • Pasivažinėjimas kartais:

5 ratai – 20 Lt (vaikams perpus pigiau)

Pati dar kol kas neišbandžiau, todėl gausite tik faktus, o kai jau pati pabuvosiu, būtinai rasite ir atsiliepimus.

Platesnė info: www.motorsportas.lt


  • Apsilankymas „Bangenio“ pirčių komplekse:

3 val. – 21-22 Lt (plius gausybė įvairių nuolaidų)

Moderniai sutvarkytas kompleksas su didžiuliu plaukimo baseinu ir jaukiomis pirtimis – vėsesniam vakarui.

Platesnė info: www.sveikatosoaze.lt


  • Lauko tenisas laisvalaikio centre „Keturi kalnai“:

1 val. (kortų ir inventoriaus nuoma) – 20 Lt

Puikios kokybės kortai pušyno papėdėje su visa reikalinga įranga. Jei žaidžiate dviese, žmogui tekainuoja 10 Lt, o geros nuotaikos ir energijos užtenka bent kelioms dienoms.

Platesnė info: www.keturikalnai.lt


Po smagių pramogų ir apkeliavę visas miesto įžymybes, pasistiprinti galite įvairiose miesto kavinėse, kur kainos taip pat nesikandžioja: karštą patiekalą įpirksite už šiek tiek daugiau nei 10 Lt, alaus bokalas (0,5 ltr) kainuoja apie 5 Lt, vynas nuo 3 Lt.

Čia tik keletas pavyzdžių, bet visi muziejai kainuoja panašiai, o kur dar daugybė nemokamų lankytinų objektų, kaip Puntukas, Laimės žiburys, Rubikių apžvalgos bokštas, įvairūs piliakalniai, atodangos ir t.t.

Būtinai visus juos pasistengsiu aprašyti išsamiau, bet pripažinkite, nesitikėjote, kad pamatysite tokius skaičiukus. Gyvenantys Lietuvos didmiesčiuose nesunkiai palygins kainas ir bus maloniai nustebinti.

Atvažiuokite su visa šeima ir po nuostabaus savaitgalio Jums beliks malonus rūpestis, kur išleisti likusius pinigus!

2011 m. gegužės 23 d., pirmadienis

Aplankykime Laimės žiburį

Sveiki mieli ir brangūs tinklaraščio skaitytojai,

Būčiau didžiulė pažadukė, jei praeitame įraše pasižadėjusi rašyti apie nuostabų miestą (tiems, kurie nežino apie ką eina kalba, priminsiu – Anykščius), apsiribočiau vienu įrašu su daug tuščių liaupsių. Jau beveik mėnuo kaip beveik kasdien pažindinuosi iki tol negirdėtomis nematytomis miesto ar rajono vietomis, tik ne viskuo dalinuosi čia. Bet ir nemanau, kad jums būtų buvusi labai įdomi istorija apie tai, kaip Justina buvo beprotiškai laiminga „Maxima“ parduotuvėje radusi špinatų (tiesa sakant, netikėjau, kad šiame mieste bus tokių ne pirmos būtinybės prekių).

Todėl šiandien miesto dienoraštį padabinsiu įrašais apie tai, kuo miestas turi ir gali vertai didžiuotis – nuostabaus grožio gamtos ir kultūros paminklus. Tie, kurie šias vietas lankė daugybę kartų ir kitus galėtų palydėti pakelti naktį ir užmerktomis akimis, tegul nepyksta už detalų aprašymą, kaip rasti lankytiną objektą. Darau tai dėl to, nes pati sugaišau nemažai laiko, bandydama tiksliai išsiaiškinti, kur vienas ar kitas objektas randasi, kokiu keliu patogiau jį pasiekti, ar ko tikėtis atvažiavus.

Žodžiu, mažiau aiškinimų, daugiau pasakojimų. Pradedam nuo praėjusio savaitgalio. Penktadienį į mano naująjį miestą atvyko aplankyti mama, tai pabandysiu nupasakoti, ką spėjome pamatyti per tą savaitgalį.

Jono Biliūno kapas – Laimės žiburys

Norėdami „paveizėti“ į nuostabios gamtos apsuptą architektūrinį paminklą žymiajam rašytojui J. Biliūnui, turėtumėte jo dairytis prie pietinės miesto ribos ant kelio Anykščiai - Molėtai (žiūrėti žemėlapį):

Nuo kelio yra nuorodos, tad tikrai neturėtumėte paklysti. Taip pat Jus pasitiks didelė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje tilps ir vienas kitas autobusas.

Paėjėję keliasdešimt metrų vingiuotu asfaltuotu keliuku per ošiantį mišką, aukštai ant kalno pamatysime Laimės žiburį.


Nežinau, kuris būdas geriau veikia, bet, norėdami, kad išsipildytų noras, galite bandyti vieną iš šių metodų:

  • Sugalvoti norą prieš lipant laiptais Laimės žiburio link ir su niekuo nekalbant užlipti iki pat viršaus;
  • Sugalvojus norą (taip pat tylint) apeiti užsilipus ovalia atbraila aplink paminklą.

Taip pat čia galioja auksinė norų pildymosi taisyklė – šiukštu niekam neatskleisti, kokį norą buvai sugalvojęs.

Smagu beveik lygiai su pušų viršūnėmis pasėdėti, įsivaizduoti, kaip ant šio kalno kūrė garsusis rašytojas, pasimėgauti gamta, įkvėpti gryno oro. Patartina lankyti ne visai pavakary, nes tuomet uodai būna aktyvesni už jus ir visus ritualus gali tekti atlikti super greituoju būdu.

Smagaus lankymo ir lauksiu Jūsų įspūdžių!

2011 m. balandžio 17 d., sekmadienis

Naujokė mieste

Sveiki visi,

Jus sveikina ką tik naujai iškepta kokia 7846593-oji šio pasaulio bloger‘ė. Prisipažinsiu - minčių pradėti savo mintis dalinti viešai buvo ir anksčiau, bet tada nelabai kuo turėjau pasigirti ar būti labai jau naudinga visuomenei.

Dabar manau kitaip (ne, ne dėl to, kad šiandien iš lovos išlipau kitu žmogumi), tiesiog pradėjau naują savo gyvenimo etapą, kuris tikiuosi bus naudingas ne tik man, bet ir plačiai Lietuvos bei pasaulio visuomenei (svarbiausia geri ir dideli užmojai). Žodžiu prie esmės. Dar visai neseniai vegetuodama visų taip išsvajotoje Lietuvos sostinėje pavadinimu Vilnius, sugalvojau, kad noriu gyventi ten, kur, norint pasiekti miesto centrą, nereiktų valandą laiko kratytis autobusu ar gerą pusvalandį „deginti“ automobilio sankabą. Daugmaž tokių ir kitokių (apie šitas papasakosiu vėliau) idėjų genama atsidūriau 111 km į Lietuvos šiaurę – nedideliame miestelyje, pavadinimu Anykščiai (2010 m. duomenimis jame gyvena beveik 12 tūkstančių gyventojų).

Neturiu čia gyvenančių giminių, draugų ar pažįstamų, taigi prieš atsikraustydama visa informaciją „siurbiau“ iš interneto (deja, didele gausa visagalis šių laikų geriausias žmogaus draugas manęs nesužavėjo – apie miesto įsisenėjusias problemas ir politinius skandalus rašo keli informaciniai portalai, o vietinis turizmo informacijos centras pateikia „sausoką“ informaciją apie tai, kokias vietas lankyti, jei esi miesto svečias). Deja, aš atvykau čia gyventi, todėl man reikėjo daaaaaaug daugiau informacijos.

Todėl pirmąjį rytą (faktų mėgėjams patikslinsiu - 2011 m. balandžio 15 d.) bėgiodama po Anykščių šilelį „išrutuliojau“ idėją – visus savo atradimų džiaugsmus ir nusivylimus aprašyti dienoraštyje apie Anykščius: ir jeigu apie šį nuostabų miestą mano dėka nesužinos tolimosios Australijos aborigenas, tai bent jis padės išgyventi tokiam pat „žaliam“ naujokui mieste kaip aš.

Taigi, laikykite už mane kumštukus ir sekite mano pažinimo kelionę mieste, kuriame jau dabar gera būti.